Jei su fiziniu smurtu visuomenė daugiau ar mažiau pažįstama ir pripažįsta jį kaip nusikalstamą elgesį prieš kitą asmenį, tai su psichologiniu (emociniu) smurtu reikalai prastesni. Neretai jis ne tik kad nepripažįstamas, bet net ir neatpažįstamas.
Dėl savo masinio išplitimo psichologinis smurtas dažnai priimamas kaip norma, nors yra toks pat destruktyvus, žmones ir santykius žalojanti agresija kito asmens atžvilgiu, kaip ir fizinė. Todėl pagalvojau, kad šalia viso to, kas jau prirašyta, nebus per daug dar kartą priminti psichologinio (emocinio) smurto ypatumus.
Savo praktikoje susiduriu su atvejais, kuomet psichologinio smurto aukai tenka ilgai ir nuobodžiai įrodinėti, kad ji (jis) yra žeminama (-as) ar ujama (-as) ir kad patyčios nėra normalus dviejų suaugusių žmonių bendravimo stilius. Taip pat neretai tenka užsiimti savotiška psichoedukacija, bandant išaiškinti žmonėms, kad nuolatinė kritika nėra geranoriškas artimojo rūpestis mylimo žmogaus tobulėjimu, o totalitarinį režimą primenanti kontrolė nėra nei meilės, nei pagarbos ženklas.
Su psichologiniu (emociniu) smurtu susiduriantiems kone kasdien, ypač tame užaugusiems, labai sunku suvokti, kad pakeltu tonu rėžiami priekaištai nėra dvasinė pagalba, o pavydas nėra meilė ir kad nereikėtų nė svajoti apie lygiavertiškumą ir pagarbą santykyje, jei be atsiklausimo negali eiti ten, kur tau norisi ar bendrauti su tuo, su kuo tau norisi.
Ten kur yra smurtas (fizinis, psichologinis, emocinis) ten nėra nei meilės, nei pagarbos. Tą žinią žmonės taip pat sunkiai priima. Meilę jie linkę įžiūrėti net ir manipuliacijose, prisirišime, priklausomybėje, vienas kito vartojime, patogume būti kartu ir panašiose, nieko bendra su meile neturinčiose santykių rūšyse, kuriose šalia iliuzijų apstu erdvės ir psichologiniam smurtui rastis.
Pirmas psichologinio smurto buvimo požymis – išorinis: stebėdami dviejų žmonių bendravimą, nesunkiai galime pamatyti, kad santykyje nėra dviejų suaugusiųjų, vienodai vertų pagarbos žmonių. Sprendžiant iš jų tarpusavio bendravimo stiliaus, atrodo, lyg vienas būtų ryškiai protingesnis, kitas žymiai kvailesnis. Arba vienas svarbesnis, o kitas lyg ir mažiau vertingas. Ir tas, kuris ,,aukščiau” daro viską, kad kitas būtų kuo ,,žemiau”. Paprasčiau tariant, santykis nė iš tolo nėra panašus į lygiavertę draugystę ar bent jau partnerystę.
Antras psichologinio smurto buvimo požymis – vidinis: žmogui, būnant konkrečiame santykyje, pastoviai kyla negatyvūs jausmai. Pirmiausia tai įtampa, paskui jau didžioji psichologinį smurtą lydinti triada: gėda, kaltė ir baimė.
Jei būdami santykyje vienas ar abu žmonės jaučia vieną iš šitų ar net ir visus tris jausmus (kaltė, gėda, baimė) galima įtarti, kad šiame santykyje yra smurtaujama. Beje, smurtas gali būti ir abipusis, ir vienpusis. Smurtaujama gali būti žodžiais, elgesiu, gestais, veido mimikomis. Psichologinis (emocinis) smurtas, kaip ir fizinis, pagal padaromą žalą, taip pat yra prilyginamas prievartai, nes vienas žmogus siekia manipuliuoti kitu ir pavergti jį savo valiai. Kodėl vieniems tokie norai kyla, o kitiems ne, – čia nesigilinsime. Psichologinio smurto žala daugialypė. Čia gal neaptiksime kūno sužalojimų, bet visas kitas smurto pasekmes turime tas pačias.
Psichologinį ir emocinį smurtą patiriantys žmonės, be to, kad nuolat jaučiasi kalti ir besigėdijantys ir be to, kad nuolat vaikšto susigūžę bei įsibaiminę, skundžiasi dar ir stipriu nerimu, depresinėmis nuotaikomis, menka saviverte, nepasitikėjimu savimi, emociniu labilumu. Jie pasakoja apie negebėjimą reikšti savo nuomonę, baimę ją apginti, apie išplaukusias asmenines ribas, nunykusį vidinį stuburą.
Bet negana to, smurto aukos dar prisiima ir visą atsakomybę už tai, kad vargšui smurtautojui vis tenka griebtis smurto. ,,Vienas niekuomet nebūna kaltas, jei aš taip nedaryčiau, tai ir jis taip nesielgtų” – klasikinis bet kurios smurto rūšies aukos argumentas.
Beje, psichologinis smurtas populiarus visuose santykiuose, ne tik artimuose, bet ir bičiuliškuose ar darbiniuose. Iš smurto aukos tinklo išsipainioti nėra taip jau lengva, pirmiausia, dėl sudėtingos psichologinio (emocinio) smurto atpažinimo ir pripažinimo procedūros.
Koučerė, blogerė ir rašytoja iš JAV Barrie Davenport rašanti savipagalbos ir populiariosios psichologijos knygas išvardijo 30 akivaizdžiausių psichologinio (emocinio) smurto ženklų. Jais remiantis, skaitytojas pats gali inventorizuoti įtarimą keliančius santykius. Savaime suprantama, kad į kuo daugiau teiginių norisi atsakyti: ,,Tikrai taip ir yra“, – tuo svaresnis įrodymas, kad susiduriate su psichologiniu smurtu.
Jis (smurtautojas/smurtautoja) tave žemina ar šaiposi iš tavęs kitų žmonių akivaizdoje.
Jis pastoviai nuvertina tavo nuomonę arba nekreipia dėmesio į tavo idėjas, pasiūlymus bei poreikius.
Jis kalba su tavimi sarkastiškai ir pasišaipydamas, su tikslu tave pažeminti ar priversti pasijusti menkesniu.
Jis kaltina tave perdėtu jautrumu, kad nukreiptų tavo dėmesį nuo žeidžiančių veiksmų.
Jis bando tave kontroliuoti ir elgiasi su tavimi kaip su vaiku.
Jis bando tave perauklėti ir/arba baudžia už netinkamą elgesį.
Tau būtina gauti jo leidimą, prieš priimant sprendimus ar net jei nori kur nors išeiti.
Jis bando kontroliuoti tavo finansus ir tai, kaip tu juos leidi.
Jis žemina ir nuvertina tave kaip asmenį, tavo pasiekimus, tavo norus ir svajones.
Jis priverčia tave galvoti, kad jis visada teisus, o tu – ne.
Jis nužvelgia tave nepritarimą ar panieką reiškiančiais žvilgsniais arba išreiškia tavęs smerkimą savo kūno kalba.
Jis reguliariai nurodo tau tavo klaidas ir trūkumus.
Jis kaltina tave dėl nebūtų dalykų, remdamasis realybės neatitinkančiais faktais.
Jis nemoka pasijuokti iš savęs ir negali pakęsti, kai kiti iš jo juokiasi.
Jis nepakantus bet kokiam įsivaizduojamam pagarbos trūkumui jam pačiam.
Teisindamasis dėl savo elgesio, jis bando kaltinti kitus ir turi didelių sunkumų, jei reikia atsiprašyti.
Reguliariai peržengia tavo ribas ir ignoruoja tavo prašymus.
Jis kaltinas tave dėl savo problemų, sunkumų ir nelaimių.
Jis vadina tave nemaloniais vardais, kabina tau žeminančias etiketes arba švaistosi aštriomis replikomis.
Jis emociškai nutolęs, šaltas ar emociškai neprieinamas didžiąją laiko dalį.
Jis iškraipo realius faktus darydamas sau parankias išvadas, kad atkreiptų į save dėmesį arba pasiektų tai, ko jis nori.
Jis tavęs neatjaučia ir nepaguodžia.
Jis vaidina auką ir bando suversti visą kaltę tau, kad atsikratytų asmeninės atsakomybės.
Jis tave ignoruoja, išeina ir tave palieka tam, kad tave nubaustų ar pagąsdintų.
Jis nepastebi tavo jausmų ir jie jam nerūpi.
Jis mato tave kaip savo paties tęsinį, bet ne kaip autonominę asmenybę.
Jis naudoja seksą kaip kontrolės ir tavęs valdymo priemonę.
Jis pasakoja asmeninę informaciją apie tave kitiems.
Jis neigia, kad jo elgesys yra smurtinis.
Jis išsako subtilius grasinimus ar pastabas su tikslu tave įbauginti ar sukontroliuoti.
Jei pavyko identifikuoti psichologinio smurto apraiškas santykyje su konkrečiu asmeniu, gali kilti noras nebebūti auka. Beje, toks noras gali ir nekilti… Bet jei visgi norėtųsi kokių tai pokyčių, reikėtų nusiteikti kantriam ir nelengvam darbui.
Įsivaizduokite, lyg jums reikės nusigramdyti savo savivertės likučius nuo grindinio ir atstatyti ją iki adekvataus lygio.
Norint nebebūti auka, gali tekti atsitraukti nuo smurtaujančio piliečio tiek, kad jo emociniai kumščiai jūsų nebepasiektų. Dar praverstų kruopšti savo įsitikinimų, apie save ir kitus šalia savęs, inventorizacija. O tai gali reikšti, kad teks iš pamatų viską perkurti iš naujo: nuostatas, vertybes, elgesio modelius. Galbūt netgi teks suvokti, kad kai kurie žmonės negyvena pagal jūsų vertybes, o dar yra ir tokių, kurie tiesiog naudojasi jūsų nuolankumu, supratingumu ar gailestingumu, sėkmingai ir be jokių skrupulų lipdami jums ant galvos.
Nustoti buvus psichologinio smurto auka, daug metų ja buvus, nėra labai lengva, bet nėra ir neįmanoma.
Knygos ,,Man, the manipulator“ autorius Shostrom E.L. psichologinio smurto ir manipuliacijų aukoms siūlo pradėti nuo dienoraščio rašymo apie tai, kas su jais vyksta ir kas bei kaip su jais elgiasi. Taip pat rekomenduojama pasakoti apie elgesį su jumis draugams ir pažįstamiems, dalyvauti savitarpio pagalbos grupėse, kad būtų galima kuo greičiau išnerti iš tos kreivų santykių karalystės ir atgauti ne tik sveiką nuovoką, bet ir tapatumą.
Kaip dar vieną pagalbinę priemonę, padedančią geriau susigaudyti, kas vyksta ir kodėl, žemiau pateikiu Amerikiečių psichologų (pagal Shostrom E.L) sukurtą dešimties brandaus žmogaus teisių sąrašą, papildytą įsitikinimų antonimais – psichologiniam smurtui palankiais įsitikinimais. Manau, šis sąrašas taip pat bus įdomus tiems skaitytojams, kurie nusprendė atsisveikinti su psichologinio smurtautojo bokso kriaušės vaidmeniu. Tam pakaktų įsisąmoninti ir pripažinti elementarias savo teises (tarsi tai būtų labai lengva…). Suaugusio, brandaus, savarankiško žmogaus teises…
Emociniam smurtui ir manipuliacijoms palankus įsitikinimas (toliau – ESPĮ): nepriklausomai nuo kitų nuomonės ir nepaisydamas kitų vertinimo aš negaliu vertinti nei savęs, nei savo elgesio. Iš tiesų vertinti mano elgesį ir jo tinkamumą turi teisę tik už mane išmintingesni autoritetai.
ESPĮ: Aš atsakau už savo elgesį prieš kitus žmones, todėl pageidautina, kad aš pasiaiškinčiau, ką ir kodėl darau, ir atsiprašyčiau jų dėl netinkamų poelgių.
ESPĮ: Aš turiu daugiau įsipareigojimų kai kurioms įstaigoms ir kai kuriems žmonėms, nei pats sau. Ir manau, kad taip yra teisinga. Gražu pritapti ir bei atitikti kitų lūkesčius, tai pat gražu aukoti savo asmeninius interesus dėl kitų.
ESPĮ: Jei jau aš išsakiau kokią tai nuomonę, negaliu jos keisti. Nuomonės keitimas reiškia, kad man reikės atsiprašyti ir prisipažinti klydus, o tai reiškia, kad esu nekompetentingas ir nesugebantis tvirtai apsispręsti.
ESPĮ: Aš negaliu klysti, o jei jau suklydau, aš privalau jaustis kaltu. Pageidautina, kad mane ir mano sprendimus kažkas kontroliuotų.
ESPĮ: Aš turiu žinoti atsakymus į visus klausimus.
ESPĮ: Pageidautina, kad visi žmonės būtų geros nuomonės apie mane ir kad aš visiems patikčiau.
ESPĮ: Pageidautina, kad aš vadovaučiausi logika, protu, racionalumu ir kad mano sprendimai būtų pagrįsti. Išmintinga tik tai, kad logiška.
ESPĮ: Aš turiu būti jautrus ir dėmesingas aplinkinių poreikiams, aš privalau skaityti jų mintis. Jei aš to nedarysiu, žmonės manys, kad esu nemandagus ir manęs nemylės.
ESPĮ: Aš turiu stengtis dėmesingai ir emocionaliai reaguoti į viską, kas vyksta pasaulyje. Gali būti, kad man tas nepavyksta, bet aš privalau dar labiau pasistengti. Kitu atveju, aš būsiu pasmerktas kaip abejingas ir egoistiškas padaras.